Kaip koronarinė širdies liga veikia jūsų sveikatą

Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo kaip koronarinė širdies liga veikia jūsų sveikatą trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.

Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę.

Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkančiojo širdis plaka 10—20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5—10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai.

Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis.

Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi. Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias.

Kaip koronarinė širdies liga veikia jūsų sveikatą. David Newby, John Cockcroft, Ian Wilkinson

Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Aukštas kraujospūdis.

• Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Ligų profilaktika
• Veikiausiai jis teisus, tačiau širdis rodys teisingą kelią tik tuomet, jeigu bus sveika.
• Koronarinė širdies liga sukėlė sveikatą - Diana Bumelytė
• Su hipertenzijos tinktūra

Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.

Pakitęs lipidų riebalų kiekis kraujyje. Visų išvardytų medžiagų turi būti žmogaus kraujyje bei ląstelėse.

Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje.

Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas.

• Sveika širdis – laimingas gyvenimas - Medicinos paslaugos jums ✅ AND KLINIKA
• David Newby, John Cockcroft, Ian Wilkinson Pasaulinė širdies diena Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.
• Pasaulinė širdies diena - shaping.lt - Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį
• Hipertenzija, bet kraujospūdis sumažėja

Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.

Nutukimas ir persivalgymas. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo — tai besivystančio infarkto požymiai.

Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur! Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, metais sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 29,3 proc. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc.

Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui — visada reiktų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima patikslinti šių simptomų priežastį.

Koronarinė širdies liga. Ar rizikuoja susirgti moterys? Koronarinė širdies liga sukėlė sveikatą Po įvairių tyrimų, gydytojas nuspręs kuri procedūra — šuntavimo, angioplastikos ar stentavimo yra tinkamiausia. Daugiau nei du milijonai žmonių yra stentuojami kasmet visame pasaulyje.

Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja. Ar dėl širdies ligų reikia tikrintis profilaktiškai? Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį žmonėms.

Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Pirmiausia rekomenduojama atlikti pilną kraujo riebalų lipidų ištyrimą — lipidogramą. Kadangi aterosklerozę skatina ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Dėl to tiriant kraujo riebalų lipidų kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų MTL taip vadinamo blogojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų DTL taip vadinamo gerojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Jei padidėjęs cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama atlikti detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika

Ar sveikesnė gyvensena gali padėti išvengti ar atitolinti širdies ligas? Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako atsisakymas — yra puikūs keliai į sveiką širdį. Taip pat gali išsivystyti koronarinės širdies ligos, didėja aterosklerozės tikimybė.

Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: mitybos pakeitimai, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, nerūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis rizikos veiksniai. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika Prieš paskiriant gydymą turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje.

Taip gali nutikti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt. Mitybos pakeitimai gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, palaikyti optimalų kūno svorį, tuo sumažindami riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Keli patarimai Stenkitės nevalgyti daug perdirbtų ir fasuotų maisto produktų. Mažiau vartokite saldžių gėrimų ir vaisių sulčių — geriau rinkitės vandenį arba nesaldintas natūralias sultis.

Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais.

Valgykite maisto produktus, kuriuose yra kalio, magnio, kalcio. Pasaulinė širdies diena Suvalgykite 5 porcijas apie 5 saujas vaisių ir daržovių per dieną. Venkite alkoholio. Gerkite daugiau vandens. Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo.

Koronarinė širdies liga sukėlė sveikatą

Nes judėjimo stygius gali padidinti cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir antsvorio riziką. Būkite fiziškai aktyvūs Stenkitės bent minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

Būkite aktyvesni kasdien — lipkite laiptais, vaikščiokite arba važinėkite dviračiu į darbą, mokyklą, parduotuvę ir kt. Rizikos veiksnys — tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas. Pasaulinė širdies diena Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.

1. Ermoškinas V. hipertenzija
2. Hipertenzija liaudies vaistas
3. Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje — dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį.

Beveik 30 proc.

Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių — ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas.

Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? - NORTHWAY Vilnius

Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį.