Širdies ir kraujagyslių sistemos hipertenzijos ligos. Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba - DELFI Gyvenimas
Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje nuo m. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Naujienos apie sveikatą Tai — rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas.
Arterinė hipertenzija: gerai žinoma, bet sunkiai valdoma Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Kalbant apie širdies ligas, dažniausiai tenka kalbėti apie arterinę hipertenziją AH. Viena vertus, AH — labai gerai žinoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugrįžti, nes tai vienas svarbiausių, reikšmingiausių veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Be to, vis dar šlubuoja AH kontrolė. Rūta Babarskienė.
Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc.
Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.
Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.
Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo.
Pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo veiksniai
Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.
Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13]. Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.
Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai — ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].
Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.
Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32].
Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ]. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35].
Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami 1 ar 2 kartus per dieną, nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų [14, 18].
Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Cukrinis diabetas.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų profilaktika
Sendamas neretas žmogus suserga diabetu, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija. Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas. Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių.
- Anakardžiai širdies sveikatai
- Pirminė arterinė hipertenzija OrionPharma Pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo veiksniai Hipertenzija: priežastis aiški ne visada Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Nuolat kalbama, kad padidėjusio kraujospūdžio liga arterinė hipertenzija AH yra XXI amžiaus epidemija, nes sergamumas pagrindiniai hipertenzijos išsivystymo veiksniai nuolat plinta, liga pakerta vis jaunesnius žmonės, ji neaplenkia ir vaikų.
- Arterinė hipertenzija
- Pragaras su hipertenzija 1 laipsnis
- Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
- Gyvenimas su arterine hipertenzija: kaip suvaldyti ligą?
- Propaguoja širdies sveikatą
Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos nuolatinio nervinimosi, pervargimo gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis.
Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai — daugiau nei po du standartinius vienetus bokalas alaus ar dvi taurės vyno per dieną.
Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Homocisteinų perteklius kraujyje.
Negydoma arterinė hipertenzija - pavojinga liga
Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz. Pakitęs kraujo krešumas. Vyrų — didesnis kaip 45 metai, moterų — didesnis kaip 55 metai. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, jei vienas tėvų, brolių ar seserų jaunesnis nei 55 m.
Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)
Koronarine širdies liga dažniau serga 45—55 metų vyrai nei moterys moterų sergamumas padidėja po menopauzės, t. Antioksidantai mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvengti uždegimo, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir stabdo senėjimo procesus.
Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitminai E ir C bei selenas. Vitamino E gausu žalialapėse daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose. Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse. Seleno gaunama su mėsa, ypač su vištiena, grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Antioksidancinių savybių turi ir flavonoidai medžiagos, nudažančios augalus ryškia spalva - raudona, geltona, violetine.
Daugiausia jų yra arbatoje, mėlynėse, tamsiose vynuogėse ir jų produktuose vyne, sultyse, razinoseburokėliuose, raudongūžiuose kopūstuose, baklažanuose, obuoliuose, pomidoruose, vyšniose, špinatuose, avietėse, granatuose, greipfrutuose, žemuogėse, spanguolėse, česnakuose, svogūnuose ir t. Anglų mokslininkai pataria pagyvenusiems žmonėms išgerti per dieną 5 puodelius juodosios arba žaliosios arbatos.
Reumatinės ligos ir arterinė hipertenzija
Vyresnio ir senyvo žmogaus organizmui per dieną reikia apie 10 mg vitamino E, apie 60 mg vitamino C ir apie 60 mikrogramų seleno. Jūrų produktai — svarbus omega-3 riebalų rūgščių RR šaltinis. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys, patekusios į organizmo ląstelių membranas, padidina jų elastingumą.
Sukaupta nemažai įrodymų, kad omega-3 RR mažina miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties dėl grėsmingų ritmo sutrikimų riziką. Jūrų žuvys skumbrė, silkė, lašiša, menkė, jūros lydeka, jūros ešerys, pikša, paltusas, plekšnė ir kitosmoliuskai, vėžiagyviai, jūrų kopūstai — puikus maistas, juose daug geresnis riebalų-baltymų santykis.
Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba
Žuvyse gausu naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega -3 RR ir nedaug cholesterolio. Kai širdies nepakankamumas paveikia dešinę pusę, širdis nepajėgia perpumpuoti pakankamai kraujo per plaučius, kur deguonis surenkama. Kai širdis sveika, kraujagyslės, vadinamos venomis, neša deguonies neprisotintą kraują iš kūno į dešinę širdies pusę.
Tada kraujas perpumpuojamas per plaučių arteriją, surenkama deguonis. Iš čia kraujas grįžta į kairę širdies pusę. Tada kraujas perpumpuojamas per didžiulę arteriją, vadinamą aorta, kuri paskirsto kraują po visą kūną. Sergant širdies nepakankamumu, dėl sutrikusios kraujotakos, pėdose, kulkšnyse ir kojose gali imti kauptis skysčiai.
Sergantieji dažnai patiria nuovargį, pasunkėja kvėpavimas. Kas rizikuoja susirgti širdies nepakankamumu ir kaip to išvengti? Širdies nepakankamumas rimta liga.
Hipertenzija
Ji labiausiai paplitusi tarp 65 m. Dažniau širdies nepakankamumu serga vyrai. Moterys statistiškai gyvena ilgiau, todėl jas širdies nepakankamumas dažniausiai paveikia 70 — aisiais ir 80 — aisiais gyvenimo metais. Širdies nepakankamumo priežastis dažniausiai yra kitos ligos, pažeidžiančios širdies raumenis, pavyzdžiui, koronarinė širdie liga, širdies smūgis, diabetas ir aukštas kraujo spaudimas.
Jei norite išvengti širdies nepakankamumo, venkite turėti antsvorio, nerūkykite, saikingai vartokite druską ir alkoholį, stenkitės valgyti kuo mažiau riebaus maisto: mėsos, sviesto, pieno produktų, kiaušinių, taukų, maisto produktų, turinčių palmių ir kokoso aliejaus. Širdžiai sveikas maistas turi daug skaidulų, patariama valgyti vaisius ir daržoves.
Sportas taip pat padeda palaikyti širdies sveikatą. Patariama sportuoti mažiausiai 30 minučių per dieną.
Širdies nepakankamumo simptomai ir gydymas Labiausiai paplitęs simptomas tai pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis ir kulkšnių, kojų, kartais pilvo tinimas, atsirandantis dėl organizme susikaupusių skysčių.
Širdies nepakankamumas nepagydoma liga, tačiau gali būti kontroliuojamas gydant tas ligas, kurios jį sukėlė.