Koronarinė širdies liga ir sveikata

Šios srities gydytojai. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Miokardo infarktas atsiranda visiškai užsikišus širdies vainikinei arterijai, ko pasekoje yra pažeidžiamas širdies raumuo.

Koronarinė širdies liga ir psichinė sveikata

Rūkymas pažeidžia kraujagyslių epitelį tam padeda ir stipri kraujotaka, bei padidėjęs kraujospūdispažeidimo vietoje pradeda kauptis cholesterolis, kyla uždegimas ir susidaro plokštelės sudarytos iš cholesterolio kristalų, imuninių ląstelių ir uždegiminių baltymų. Stenokardijos priepuolius sukelia fizinis krūvis vaikščiojimas, kopimas į kalną, sunkumų nešiojimas, stresas.

Liga gali pasireikšti įvairiais negalavimais: Spaudžiantis, slegiantis ar deginantis skausmas krūtinėje Staigus prakaitavimas Pulso ir širdies ritmo sutrikimai Miokardo infarktas — ne kas kita, o širdies raumens nekrozė apmirimas. Jis ištinka, kai arteriją visiškai užkemša trombas, arba dėl labai susiaurėjusios kraujagyslės, kuri padengta aterosklerotine plokštele. Infarktas paprastai prasideda nuo stipraus ir ilgai trunkančio skausmo krūtinės srityje.

vandens nauda hipertenzijai gydyti

Tačiau galimi ir neįprasti simptomai — skausmai skrandžio ir pilvo srityje. Šis specialistas atliks daugelį tyrimų ir išsiaiškins paciento jaučiamus širdies ligos simptomus. Intervencinis kardiologas — tai kardiologas, kuris specializuojasi intervencinėse procedūrose, tokiose kaip kateterizacija, angioplastika, stentavimas ar naudoja kitas priemones kraujagyslių užkalkėjimui šalinti. Slaugytojos — slaugytojos yra labai svarbios gydytojų komandos narės. Jos asistuoja intervenciniam kardiologui procedūros metu ir yra atsakingos už jūsų paruošimą bei priežiūrą nuo procedūros pradžios iki pat atsistatymo.

Operacinės technikas — tai žmogus, apmokytas dirbti su rentgenu ir asistuojantis gydytojui ar slaugytojai intervencinės kardiologinės procedūros metu. Prieš procedūrą Jūsų gydytojas nuspręs, per kurią iš jūsų kūno vietų geriausiai pasiekiama arterija — per kirkšnį, riešą ar ranką.

Pasirinkta vieta bus nuskusta, nuvalyta ir nuskausminta. Jei jūs iš karto žinote, kad jums bus implantuotas stentas, gydytojas paprašys jūsų laikytis tam tikrų nurodymų ruošiantis stentavimo procedūrai.

Gydytojas privalo žinoti kokius kitus ne širdies vaistus jūs vartojate. Taip pat privalote gydytojui pasakyti, jei jūs: Negalite naudoti aspirino Kada nors turėjote problemų dėl kraujo krešėjimo Esate arba galite būti nėščia Planuojate kitą operaciją arba stomatologinę procedūrą Gydytojas gali paskirti jums aspiriną keletą dienų prieš stentavimą. Aspirinas padeda išvengti krešulių formavimosi stentavimo procedūros metu. Taip pat jūs būsite paprašytas nevalgyti ar negerti tam tikra laiką prieš procedūrą.

Jei reikia vartoti vaistus, juos galite užgerti trupučiu vandens.

Išeminė širdies liga

Procedūros metu Stentas įvedamas į arteriją per kateterį, kaip ir angioplastikos procedūros metu. Jūs būsite paguldytas ant opercinės stalo, prietaisas monitoruos jūsų širdies dažnį ir kraujo spaudimą. Stantavimo procedūra pradedama koronarografijos tyrimu, siekiant nustatyti tikslią kraujagyslės užsikimšimo vietą.

Po tikslios užsikimšimo vietos nustatymo, jei būklė reikalauja gydymo, gydytojas implantuos stentą: Sekdamas vaizdą rentgene, gydytojas per pasirinktą kūno vietą ranką, riešą ar kirkšnį įves kateterį, o per jį įsives ploną vielą į vainikinę arteriją taip prasiskverbdamas per užsikimšimo vietą.

Viela taip pat atliks stento įvedimo sistemos stabilizatoriaus vaidmenį. Toliau, išilgai vielos bus įvedamas smulkus balionas, kuris patekęs į užsikimšimo vietą bus išplėstas.

Ligos priežastys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pagrindinė priežastis yra aterosklerotinių plokštelių susidarymas širdies vainikinėse kraujagyslėse. Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, kur išsišakoja į stambesnes šakas, o šios savo ruožtu išsišakoja į smulkesnes šakeles. Šios smulkiosios šakelės prasiskverbia į širdies raumenį ir jį maitina. Kartais viena ar kelios iš šių kraujagyslių gali susiaurėti dėl cholesterolio kraujo riebalų sankaupų. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių epitelį tam padeda ir stipri kraujotaka, bei padidėjęs kraujospūdispažeidimo vietoje pradeda kauptis cholesterolis, kyla uždegimas ir susidaro plokštelės sudarytos iš cholesterolio kristalų, imuninių ląstelių ir uždegiminių baltymų.

Išplėstas balionas prispaudžia kalkes prie vainikinės arterijos sienelių ir pagerina kraujagyslės praeinamumą. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles — spazmuoti, todėl padidina kraujospūdį. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms — kraujo riebalų lipidųcukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio.

Rūkymas taip pat skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų krešėjimo ląstelių sulipimą. Rūkančių žmonių kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, taip pat daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.

Išeminė širdies liga. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Tinkama mityba — nevalgyti riebiai, saldžiai, gausiai, ypač vakarais po 19 valandosišskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti traškučių, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių, alkoholio, nes jis — papildomas kalorijų šaltinis.

Tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai.

moliūgų nauda esant hipertenzijai

Mažai judantys aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitęneužsigrūdinę žmonės 30—50 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Aktyvus sportas jaunystėje negelbsti nuo širdies ligų vyresniame amžiuje.

Pasaulinė širdies diena Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva kasmet rugsėjo mėnesio 29 d. Šiais metais problemos aktualumas vis dar išlieka didžiulis, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,5 mln. Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti: m. Kraujotakos sistemos ligos, o konkrečiau lėtinė išeminė širdies liga, yra pagrindinė mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus 16—64 m.

Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla. Nutukimas ir persivalgymas. Labai apsunkina širdies veiklą, vargina raumenis, didina kraujospūdį. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas KMI didesnis nei 30 KMI apskaičiuojamas kūno masę svorį dalinant iš ūgio, pakelto kvadratumoterų liemens apimtis didesnė nei 88 cm, vyrų — cm.

Vyresnių moterų, kurių KMI didesnis nei 35, mirtingumas 2 kartus viršija mirtingumą moterų, kurių KMI mažesnis kaip Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys riebus pienas ir jo produktai, majonezas, kiauliena, jautiena, palmių, kokoso aliejus, kakava, šokoladasangliavandeniai ypač cukrusdruska — ir per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą.

Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį. Cukrinis diabetas. Sendamas neretas žmogus suserga hipertenzija ranka, dažnai tuo pat metu kaip ir hipertenzija.

Sergant diabetu anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, pažeidžiamos kojų kraujagyslės, dažnesnis širdies infarktas.

Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą, nežiūrint moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius.

Stresas ir depresija. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių.

hipertenzijos profilaktikai

Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos nuolatinio nervinimosi, pervargimo gerokai dažniau gali sutrikti širdies veikla, ištikti staigi mirtis. Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai — daugiau nei po du standartinius vienetus bokalas alaus ar dvi taurės vyno per dieną.

Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį, Koronarinė širdies liga

Tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurios kontraceptinės tabletės ir pakaitinė hormonų terapija didina tikimybę susirgti širdies liga. Dėl per mažo fizinio aktyvumo padidėja kūno svoris, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio ritmas, o tai skatina aterosklerozės vystymąsi.

rizikos grupės moterys, sergančios hipertenzija

Suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, metais vertinant suaugusių 45—59 metų amžiaus gyventojų fizinį aktyvumą Lietuvoje, tik 40,5 proc. Šie skaičiai rodo, jog vis dar mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja. ŠKL pradeda vystytis ne nuo skausmų krūtinės srityje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau, kai žmogus nejaučia simptomų.

Gintaris Vilkevičius teigė, jog profilaktiškai tikrintis ir rūpintis savo sveikata reikia vis jaunesniems, o ne tik senjorams. Darbingo amžiaus žmonės dėl įtempto gyvenimo būdo dažnai patiria daug streso ir įtampos, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, tai pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.

Gyvensenos tyrimo duomenimis buvo atskleista, kad kas dešimtas 25—34 m.