Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį, Iš „Kardiolitos klinikų“ – su nauja galimybe gyventi

Vainikinės arterijos supa širdies paviršių, kur išsišakoja į stambesnes šakas, o šios savo ruožtu išsišakoja į smulkesnes šakeles. Intervencinis kardiologas — tai kardiologas, kuris specializuojasi intervencinėse procedūrose, tokiose kaip kateterizacija, angioplastika, stentavimas ar naudoja kitas priemones kraujagyslių užkalkėjimui šalinti. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju. Stantavimo procedūra pradedama koronarografijos tyrimu, siekiant nustatyti tikslią kraujagyslės užsikimšimo vietą. Anglų mokslininkai pataria pagyvenusiems žmonėms išgerti per dieną 5 puodelius juodosios arba žaliosios arbatos. Iškart po procedūros jūs ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytoja stebės jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą.

Išplėstas balionas prispaudžia kalkes prie vainikinės arterijos sienelių ir pagerina kraujagyslės praeinamumą. Tuomet įvedamas kitas balionas su ant jo sumontuotu stentu. Dauguma pacientų jaučia nedidelį diskomfortą baliono išplėtimo momentu, tačiau šie pojūčiai išnyksta vos balioną išleidus. Pilnai implantavus stentą, gydytojas papildomai peržiūrės rentgeno nuotraukas kad įsitikintų ar stentas tikrai pilnai išplėstas ir ar pagerėjo kraujo pratekėjimas kraujagyslėje. Esant reikalui, gydytojas gali nuspręsti papildomai praplėsti stentą bėgikų hipertenzija, kad stentas tvirtai priglustų prie kraujagyslės sienelių.

Įsitikinęs sėkmingu procedūros rezultatu, gydytojas išims kateterį, vielą ir balioną. Po procedūros Stentavimas yra minimaliai invazinė procedūra, todėl pacientai išleidžiami iš ligoninės greitai.

Dauguma žmonių jau po savaitės gali grįžti į darbą. Žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą, gali prireikti daugiau laiko atsistatymui.

koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Pasitarkite su savo gydytoju dėl fizinio aktyvumo. Iškart po procedūros jūs ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytoja stebės jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Jums bus pašalintas kateterio įvedimo vamzdelis, o punkcijos vieta užspausta kol sustos kraujavimas. Punkcijos vietą gali šiek tiek perštėti. Jei kateteris buvo įvestas per riešą ar ranką, ta vieta bus sutvarstyta, jei per kirkšnį, jums reikės keletą valandų pagulėti ramiai nelenkiant kojų.

Kol gulėsite ligoninėje, punkcijos vieta bus stebima, ar nesikeičia jos spalva, temperatūra ar jautrumas. Dėl nuskausminimo, pradžioje galite jaustis silpnas, gydytojas pasakys jums kada galite išlipti iš lovos ir pradėti vaikščioti, paprastai vaikščioti galima jau po 2 - 6 valandų po procedūros.

Atsistatymas Paprastai pacientams užtenka praleisti ligoninėje vieną naktį, kai kurie gali vykti namo netgi tą pačią dieną. Kiek laiko praleisite ligoninėje, priklausys ar procedūros metu buvo iškilę kokių nors sunkumų ir kaip gerai gyja punkcijos vieta. Išrašymo iš ligoninės metu, jums bus įteikta kortelė, kurioje surašyta informacija apie jums implantuotą stentą, jo vietą kūne, procedūros data bei gydytojo vardas bei kontaktinė informacija.

Jūs privalote parodyti šią kortelę bet kurios kitos medicininės procedūros metu. Grįžus namo, turite ilsėtis ir gerti daug skysčių, nekelkite sunkių daiktų, neatlikinėkite sunkių fizinių pratimų, nerūkykite. Jei punkcijos vieta kartais pradėtų kraujuoti, atsigulkite ant nugaros, prispauskite punkcijos vietą ir susisiekite su savo gydytoju.

Apie punkcijos vietos spalvos pasikeitimą, skausmą ar šilumos jausmą, būtinai praneškite savo gydytojui.

koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Šie simptomai gali reikšti, kad jūsų arterijos siaurėja. Dauguma žmonių gali grįžti prie savo įprastinių darbų jau po savaitės. Žmonėms dirbantiems sunkų fizinį darbą gali prireikti daugiau laiko. Todėl žmonės nebejaučia arba mažiau jaučia krūtinės skausmus ir turi daugiau laisvės fiziniam aktyvumui.

  • Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?
  • Coronary artery disease;diagnostic imaging;Multidetector computed tomography;methods ISBN: Abstract: Pagrindinės daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos tyrimo taikymo sritys kardiologijoje yra kalcio kiekio indekso vainikinėse arterijose nustatymas bei arterijų spindžio būklės vizualizacija DKT angiografijos metu.
  • Gintarė Kasparaitytė Rugsėjo 29 d.
  • Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? - NORTHWAY Vilnius
  • Pasaulinė širdies diena - shaping.lt - Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį
  • Hipertenzija ir jos mityba
  • Dizartrijos su hipertenzija forma
  • Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Tačiau nė viena iš procedūrų negali sustabdyti aterosklerozės. Vienintelis kelias pristabdyti aterosklerozės progresą, kiek įmanoma labiau pakeisti savo gyvenimo būdą: Palaikykite normalų kūno svorį — sumažinkite suvartojamų kalorijų kiekį ir daugiau mankštinkitės. Nustokite rūkyti— Nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau. Anglies monoksidas sumažina deguonies įsotinimą kraujyje ir pažeidžia kraujagyslių sieneles.

Jei jūs rūkote, vienintelis kelias išvengti infarkto yra nustoti rūkyti. Kontroliuokite kraujospūdį — reguliariai tikrinkitės savo kraujo spaudimą ir vartokite atitinkamus vaistus, jei gydytojas tokius paskyrė.

Sekite savo cholesterolį — reguliariai tikrinkitės cholesterolio lygį, valgykite mažiau cholesterolio turintį maistą ar vartokite cholesterolį mažinančius vaistus, jei reikia.

  • Prieš daugiau kaip dvidešimt dvejus metus į JAV išmokti kalbos ir susipažinti su Amerikos kultūra išvykęs buvęs muzikantas, 63 metų Kęstutis Kalikauskas įleido šaknis, vedė ir į tėvynę grįžti jau nebeplanavo.
  • Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių.
  • Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti: · amžius vyrams per 45 m.
  • Pasaulinė širdies diena - shaping.lt
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
  • Hipertenzija ir horizontali juosta
  • Kaip vartoti vinpocetiną nuo hipertenzijos
  • Pasaulinė širdies diena Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.

Diabetas — jei jūs sergate diabetu, būtinai reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje. Normalaus cukraus lygio palaikymas padeda sulėtinti koronarinės širdies ligos progresavimą. Daugiau judėkite — fiziniai pratimai padeda palaikyti normalų kūno svorį, cholesterolį ir kraujo spaudimą.

koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Jei gydytojas leidžia, skirkite mankštai 30 - 60 minučių per dieną. Stenkitės maitintis sveikai — valgykite daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų, mažiau riebalų turintį maistą, daugiau žuvies patiekalų. Venkite streso — sumažinkite stresą kiek galima labiau. Rizikos veiksnys — tai neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas. Ypatingai svarbią reikšmę turi ir paveldimumas.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligos polinkį. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo erių metų, moterims — nuo erių metų ar po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu koronarine širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės.

koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Kokie pirmieji širdies ligų simptomai? Skausmas krūtinėje, dusulys — ar visada jie įspėja apie širdies ligų grėsmę? Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug — vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Šiandien mes daugiau kalbame apie koronarinę širdies ligą, kuri yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Koronarinė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai.

Pasaulinė širdies diena

Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai fizinio krūvio metu.

koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo — tai besivystančio infarkto požymiai.

Koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį

Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje.

Dėl to dažnai žmonės uždelsia, dubens organai su hipertenzija negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis. Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Širdies ligų rizikos veiksniai: · amžius: vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja sulaukus 45 metų, moterims koronarinės ligos sveikatos informacija apie širdį 55 metų; · lytis: vyrai serga dažniau; · paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems — tėvams, broliams, seserims miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims — iki 65 metų ; · jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti: Padidėjęs kraujospūdis. Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

Arterinė hipertenzija — laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Kraujo spaudimas: viskas, ką svarbu žinoti

Cholesterolis — į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt.

Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba užblokuojamas.

Jeigu pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, tada atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis.

Gali atsirasti koronarinės širdies ligos, didesnė aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje.

Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt. Cukrinis diabetas.

Išeminė širdies liga. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas — vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.

Cukrinio diabeto simptomai — nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikro infarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų — būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.

Tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą — sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė.